Profesinės sveikatos specialistas įmonėje: kada vien sveikatos patikros nepakanka?

Darbuotojų sveikatos patikra parodo, ar žmogaus sveikatos būklė leidžia dirbti konkretų darbą, tačiau ji nepašalina darbo vietoje esančių rizikos veiksnių. Jei darbuotojai skundžiasi nuovargiu, įtampa, dideliu fiziniu krūviu, nugaros skausmais ar nuolat pasikartojančiais konfliktais, reikia vertinti ir tai, kas vyksta pačiame darbe.

Čia svarbus profesinės sveikatos specialistas . Profesinės sveikatos specialisto pagrindinis tikslas – rūpintis darbuotojų fizine ir psichosocialine sveikata, įskaitant psichologinį gerbūvį, stresų mažinimą ir sveikatos skatinimo programas.

Ką įmonėje daro profesinės sveikatos specialistas?

Profesinės sveikatos specialisto ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto veiklos persidengia, tačiau jų pagrindinis dėmesys skiriasi.

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas organizuoja DSS procesus, dalyvauja vertinant profesinę riziką, įgyvendinant prevencines priemones, rengiant dokumentus, mokant ir instruktuojant darbuotojus.

Įmonė privalo turėti profesinės sveikatos specialistą, jei joje dirba 100 ar daugiau darbuotojų. Ši pareiga yra nustatyta teisės aktuose, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą ir gerovę. Jo funkcijos apima darbuotojų sveikatos būklės stebėjimą atsižvelgiant į darbo procesą, privalomų sveikatos tikrinimų organizavimą ir jų rekomendacijų analizę, konsultavimą dėl darbo procesų pritaikymo darbuotojų galimybėms, dalyvavimą tiriant nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas bei darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas.

Profesinės sveikatos specialistų funkcijos ir jų skaičiaus nustatymo principai reglamentuojami Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose, kurių aktuali redakcija galioja nuo 2026 m. gegužės 5 d.

Sveikatos patikra ir prevenciniai mokymai: kuo jie skiriasi?

Svarbu ne versti naudoti šias priemones, o padėti suprasti jų paskirtį ir teigiamą poveikį sveikatai.

Profesinės rizikos vertinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti riziką, ją pašalinti, o kai pašalinti neįmanoma – taikyti prevencines priemones ir kiek įmanoma riziką sumažinti.

Darbuotojams skauda nugarą. Ar reikia ergonomikos mokymų?

Pavyzdžiui, sandėlio darbuotojai vis dažniau skundžiasi nugaros ir pečių skausmais. Privalomi sveikatos tikrinimai atlikti, tačiau problema kartojasi.

Prieš organizuojant ergonomikos ar saugaus krovinių tvarkymo mokymus verta patikrinti:

• kokio svorio krovinius darbuotojai kelia;
• iš kokio aukščio juos paima ir kur padeda;
• kiek kartų per pamainą kartojami tie patys judesiai;
• ar yra tinkamų pagalbinių kėlimo priemonių;
• ar darbo vietos išdėstymas neverčia nuolat lenktis ar sukti liemens;
• ar darbo tempas leidžia naudoti saugesnius darbo būdus.

Jeigu problemą sukelia netinkamas darbo vietos išdėstymas ar trūkstamos techninės priemonės, pirmiausia reikia spręsti tai.

Jeigu darbo vieta įrengta tinkamai, tačiau darbuotojams trūksta žinių, kaip saugiai atlikti konkrečius veiksmus ar naudoti pagalbinę įrangą, tikslingi ergonomikos ir sveikatos prevencijos mokymai.

Ta pati logika galioja ir biure. Reguliuojamas stalas ar ergonominė kėdė neduos daug naudos, jeigu darbuotojas nežino, kaip susireguliuoti darbo vietą, valandų valandas nekeičia kūno padėties ar nedaro pertraukų.

Fizinis krūvis – ne tik sunkių krovinių kėlimas

Ergonominė rizika aktuali gamyboje, logistikoje, statybose, sveikatos priežiūroje, socialinių paslaugų sektoriuje ir biuruose.

Darbuotojo sveikatą gali veikti:

• padidinto triukšmo aplinka;
• vibracija;
• aplinkos temperatūra;
• pasikartojantys judesiai;
• krovinių tvarkymas rankomis;
• nepatogi ar statiška kūno padėtis;
• ilgalaikis stovėjimas arba sėdėjimas;
• darbo vietos nepritaikymas darbuotojo galimybėms.

Todėl vertinant problemą svarbu matyti ne vien darbuotojo elgesį. Kartais reikia mokyti žmogų, o kartais – keisti pačią darbo vietą ar procesą.

Nuovargis ir įtampa: kada problema slypi darbo organizavime?

Ne visi profesinės sveikatos rizikos veiksniai matomi darbo vietos apžiūros metu.

Darbuotojai gali nuolat dirbti skubėdami, neaiškiai suprasti atsakomybes, susidurti su prieštaringais reikalavimais, per dideliu darbo krūviu ar sudėtingais santykiais komandoje.

Apie psichosocialinės rizikos problemas gali signalizuoti:

• nuolatiniai darbuotojų nusiskundimai dėl darbo krūvio;
• didelis nuovargis;
• dažnėjančios klaidos;
• sunkumai susikaupti;
• neaiškios funkcijos ir prioritetai;
• konfliktai;
• didėjanti darbuotojų kaita.

Tokiais atvejais gali būti reikalingi streso ir profesinio pervargimo prevencijos, smurto ir priekabiavimo prevencijos, emocijų valdymo ar vadovų mokymai.

Tačiau mokymai nėra būdas kompensuoti netinkamą darbo organizavimą.

Jeigu darbuotojams sistemingai tenka atlikti daugiau darbo, nei galima atlikti per turimą laiką, arba atsakomybės nuolat prieštarauja viena kitai, streso valdymo technikos šios priežasties nepanaikins.

Konfliktas, mobingas, smurtas ir priekabiavimas – ne tas pats.

Konfliktai darbe yra vienas iš signalų, kuriuos verta vertinti, tačiau ne kiekvienas konfliktas yra mobingas ar psichologinis smurtas.

Darbuotojai gali nesutarti dėl darbo būdų, terminų ar sprendimų. Vadovas gali vertinti darbuotojo rezultatus, nurodyti klaidas ir reikalauti jas ištaisyti. Pats nesutarimas dar nereiškia smurto.

Kita situacija – žeminantis, bauginantis, agresyvus, įžeidžiantis ar darbuotojo orumą pažeidžiantis elgesys. Tokiais atvejais kalbama apie smurto ir priekabiavimo riziką. Kasdienėje kalboje ilgalaikis psichologinis spaudimas dažnai vadinamas mobingu, tačiau vertinant konkrečią situaciją svarbu nagrinėti faktinį elgesį ir aplinkybes, o ne vien jam suteiktą pavadinimą.

Įmonei verta pasitikrinti:

• ar darbuotojai žino, koks elgesys darbe nepriimtinas;
• ar žino, kur ir kaip apie jį pranešti;
• ar vadovai geba atpažinti smurto ir priekabiavimo riziką;
• ar pasikartojančių konfliktų nekuria neaiškios atsakomybės ar darbo organizavimas;
• ar įmonėje nustatytos prevencijos priemonės veikia praktiškai.

Tokioje situacijoje smurto ir priekabiavimo prevencijos bei vadovų mokymai gali būti viena iš priemonių, tačiau mokymai nepakeičia darbdavio pareigos reaguoti į konkrečius pranešimus ir valdyti psichosocialinę riziką.

Kaip nuspręsti, kokių prevencinių mokymų reikia?

Mokymų temos nereikėtų rinktis vien todėl, kad ji šiuo metu populiari. Pirmiausia verta atsakyti į keturis klausimus.

1. Kokia rizika nustatyta?
   Peržiūrėkite profesinės rizikos vertinimą, sveikatos tikrinimų išvadas ir specialistų rekomendacijas.
2. Kas kartojasi?
   Nugaros skausmai, nuovargis, klaidos, incidentai, konfliktai, dažni nedarbingumai, darbuotojų skundai?
3. Kas tai sukelia?
   Darbo vieta, įranga, fizinis krūvis, darbo organizavimas, santykiai ar darbuotojų žinių ir įgūdžių trūkumas?
4. Kokia priemonė veiks priežastį?
   Gali reikėti techninio sprendimo, darbo vietos pakeitimo, darbo organizavimo korekcijų, darbuotojų ar vadovų mokymų. Kartais reikia kelių priemonių kartu.

Profesinės sveikatos specialisto vaidmuo šioje vietoje yra konkretus – susieti darbuotojų sveikatos informaciją su jų darbo sąlygomis ir nustatyti, kokių prevencinių veiksmų reikia.

Kada verta kreiptis į profesinės sveikatos specialistą?

Profesinės sveikatos specialisto konsultacija aktuali, kai:

• kartojasi panašūs darbuotojų sveikatos nusiskundimai;
• nustatyti ergonominiai ar kiti darbuotojų sveikatai reikšmingi profesinės rizikos veiksniai;
• sveikatos patikrinimų išvadose pateiktos rekomendacijos, kurias reikia įgyvendinti;
• keičiasi darbo procesai ar darbo vietos;
• darbuotojai patiria didelį fizinį krūvį, nuovargį ar įtampą;
• kyla psichosocialinės rizikos, konfliktų, smurto ar priekabiavimo prevencijos klausimų;
• neaišku, ar reikėtų mokymų, darbo vietos pakeitimų ar kitų priemonių.