Civilinė sauga versle prasideda nuo aiškaus veiksmų plano

Civilinė sauga versle: ką daryti, kad ekstremali situacija netaptų chaosu?

Civilinės saugos planas turi būti suprantamas žmonėms, kurie pagal jį turės veikti. Jei dokumentai parengti, bet darbuotojai nežino, kas juos informuos, kur eiti ar kieno nurodymų klausyti, realios grėsmės metu jie mažai padės.

Įmonėse spragos dažnai būna gana žemiškos: dokumentuose likęs nebedirbančio darbuotojo telefono numeris, pasikeitusi susirinkimo vieta, naujas padalinys, apie kurį plane neužsimenama. Arba mokymai įvyko, tačiau niekas nepatikrino, ar perspėjimą išgirstų sandėlio, gamybos ar kitame objekte dirbantys žmonės.

Civilinė sauga prasideda nuo iš anksto sutartų veiksmų.

Trys situacijos, kurias įmonėje verta aptarti iš anksto

Ką daryti dingus elektrai?

Biure elektros tiekimo sutrikimas gali reikšti neveikiančius kompiuterius ir ryšį. Gamyboje gali sustoti įrenginiai, sandėlyje – vartai ar kita technika. Kai kuriose įmonėse nutrūkęs elektros tiekimas gali turėti įtakos ir darbuotojų saugai.

Tokiu atveju darbuotojai neturėtų patys spręsti, ar galima tęsti darbą.

Iš anksto turi būti žinoma:

• kas sprendžia dėl darbo tęstinumo;
• kuriuos įrenginius ar procesus reikia saugiai sustabdyti;
• kaip darbuotojai bus informuojami, jei neveikia įprasti komunikacijos kanalai;
• kam pranešama apie sutrikimą.

Svarbiausia ne turėti vieną universalią instrukciją, o numatyti, ką elektros tiekimo sutrikimas reikštų konkrečiai veiklai.

Ką daryti kilus ekstremaliai situacijai?

Gavus perspėjimą darbuotojui reikia konkretaus nurodymo: evakuotis, likti patalpose, persikelti į saugesnę vietą ar atlikti kitus veiksmus.

Informacija turi pasiekti ne tik prie kompiuterių sėdinčius žmones. Reikia numatyti gamybos, sandėlio, transporto darbuotojus, žmones kituose objektuose.

Patalpose tuo metu gali būti ir klientų, tiekėjų ar rangovų. Jie nežinos įmonės evakuacijos tvarkos ar susirinkimo vietos, todėl turi būti aišku, kas pasirūpins jų informavimu.

Pranešime darbuotojui pakanka trijų dalykų: kas vyksta, ką daryti dabar ir kur bus pateikta kita informacija.

Kas įmonėje turi priimti sprendimus?

Ekstremali situacija gali kilti tada, kai vadovo nėra darbo vietoje. Jei vienintelis planas tokiu atveju yra jam paskambinti, atsakomybės paskirstytos nepakankamai aiškiai.

Įmonėje turi būti paskirti žmonės, kurie gauna informaciją apie grėsmę, priima arba perduoda sprendimus, informuoja darbuotojus ir koordinuoja jų veiksmus.

Reikia numatyti ir pavadavimą. Žmogus, pavaduojantis atsakingą kolegą, turi žinoti ne tik tai, kad jo pavardė įrašyta dokumente, bet ir ką jam reikėtų daryti.

Tas pats pavojus skirtingose įmonėse reiškia skirtingus veiksmus

Gamybos įmonėje prieš evakuaciją gali tekti sustabdyti technologinį procesą. Logistikos centre papildomų klausimų kelia transportas, vairuotojai, vartai ir sandėlyje esantys žmonės. Socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigoje gali būti žmonių, kuriems evakuojantis reikia pagalbos.

Todėl kitos organizacijos dokumento kopija nėra tinkamas sprendimas.

Civilinės saugos dokumentuose turi atsispindėti konkreti veikla, patalpos, galimi pavojai ir žmonės, už kuriuos organizacija atsakinga.

Ar kiekvienai įmonei privalomas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas?

Ne. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai ir kitos įstaigos. Todėl pirmiausia reikia nustatyti, kokie reikalavimai taikomi konkrečiai organizacijai.

Kai toks planas privalomas, jame aprašomi galimi pavojai, perspėjimo ir informacijos perdavimo tvarka, darbuotojų bei lankytojų apsauga, veiksmų koordinavimas ir veiklos tęstinumas.

Tačiau ir tinkamai parengtas planas turi būti peržiūrimas pasikeitus faktinei situacijai. Naujos patalpos, kitas padalinys, pasikeitę atsakingi darbuotojai ar procesai gali pakeisti ir anksčiau numatytus veiksmus.

Civilinės saugos mokymai: ar darbuotojas žino savo veiksmus?

Darbuotojų krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui darbo vietose kasmet turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 akademinės valandos. Galiojanti mokymo programa numato, kad mokymas turi būti orientuotas į praktinius gebėjimus veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų, karinių ir hibridinių grėsmių metu.

Mokymuose darbuotojui reikia ne vien bendros informacijos apie civilinę saugą. Jis turi žinoti savo darbovietės tvarką:

• kaip gaus perspėjimą;
• iš ko gaus nurodymus;
• kur yra evakuacijos kelias ir susirinkimo vieta;
• ką daryti gavus nurodymą likti patalpose;
• kokius veiksmus atlikti prieš paliekant darbo vietą.

Tai ypač aktualu naujiems darbuotojams ir organizacijoms, kuriose žmonės dirba skirtingose vietose ar pamainomis.

Pratybos parodo, ar susitarimai veikia

Per pratybas gali paaiškėti, kad sandėlyje negirdimas perspėjimo signalas. Darbuotojai išeina iš pastato, bet renkasi skirtingose vietose. Niekas tiksliai nežino, kas turi patikrinti, ar visi išėjo. Lieka neaišku, kas atsakingas už lankytojus.

Tokius dalykus sunku pastebėti skaitant planą.

Po pratybų galima pakeisti informavimo būdą, patikslinti atsakomybes, atnaujinti dokumentus ar papildomai apmokyti konkretų padalinį.

Pratybų vertė ir yra praktinis patikrinimas: ar tai, kas sutarta ir aprašyta, iš tiesų veikia.

Kada civilinės saugos dokumentus reikėtų peržiūrėti?

Pirmiausia patikrinkite paprastus dalykus:

• ar dokumentuose nurodyti atsakingi žmonės vis dar dirba įmonėje;
• ar jų kontaktai aktualūs;
• ar paskirti pavaduojantys asmenys;
• ar nepasikeitė evakuacijos ir susirinkimo vietos;
• ar įtraukti nauji padaliniai ir patalpos;
• ar nepasikeitė procesai, nuo kurių priklauso darbuotojų veiksmai;
• kada vyko paskutiniai civilinės saugos mokymai ir pratybos.

Dar galima paklausti kelių darbuotojų, ką jie darytų gavę perspėjimą apie grėsmę. Jei atsakymai labai skirtingi, vien dokumentų turėjimo neužtenka.

Civilinės saugos paslaugos įmonėms

UAB „Verslo Aljansas“ Gaisrinės ir civilinės saugos centro specialistai:

• atlieka galimų pavojų rizikos analizes;
• rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus;
• organizuoja civilinės saugos mokymus;
• organizuoja civilinės saugos pratybas;
• konsultuoja įmones civilinės saugos klausimais.

DUK apie civilinę saugą įmonėje

Ar kiekviena įmonė privalo turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą?

Ne. Pareiga rengti tokį planą taikoma teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms.

Kiek laiko skiriama civilinės saugos mokymams?

Darbuotojų krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui darbo vietose kasmet turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 akademinės valandos.

Ar užtenka darbuotojus supažindinti su civilinės saugos dokumentais?

Ne visada. Darbuotojas turi suprasti, kaip dokumentuose numatyta tvarka taikoma jo darbo vietoje: kaip gaus informaciją, kur turės eiti ir kieno nurodymų laikytis.

Kuo skiriasi civilinės saugos mokymai ir pratybos?

Mokymuose darbuotojai susipažįsta su veiksmais ir tvarka. Per pratybas tikrinama, kaip perspėjimas, komunikacija, evakuacija ir atsakomybių paskirstymas veikia konkrečioje darbo vietoje.

Reikia peržiūrėti civilinės saugos situaciją jūsų įmonėje?

Jei civilinės saugos dokumentai rengti seniai, keitėsi patalpos, veikla ar atsakingi darbuotojai, „Verslo Aljanso“ specialistai gali įvertinti esamą situaciją, parengti ar atnaujinti reikalingus dokumentus.

Susisiekite su mumis dėl civilinės saugos mokymų ir pratybų jūsų įmonėje.